1959 mokyklos teritorijoje buvo paslėta laiko kapsulė, su pradinukų pieštai piešiniais apie ateitį. Po 50 metų kapsulė atidaroma ir naujieji pradinukai gauna po voka su piešiniu. Netyčiomis jaunam berniukui Kaleriui Koesteriui (Chandler Canterbury) į rankas patenka visiškai nepiešinys, o šusnis ant lapo prirašytų skaičių. Laišką pastebi berniuko tėvas, astrofizikas, Džonas Koesteris (Nicolas Cage). Ilgai stebėjas neaiškią koduotę Masačiusesto technologijos universiteto dėstytojas Džonas atpažystą neaiškias datas. Kas tai? Paaiškėja jog tai datos, rodačios didžiausias pastarųjų 50-imties metų Amerikos katastrofas. Blogiausia tai, jog kai kurios datos rodo ateitį. Taigi Džonas pasirįžta sustabdyti tolimesnes žmonių žūtis.
Čia pasirodo pats filmo genialumas. Mistiškai perteiktas filmo siužetas įtraukia iki paskutinės minutės. Puiki muzika, geri aktoriai, fantastiškai perteiktos katastrofos - tai beveik viskas ko reikia puikiam vakaro praleidimui. Dėja...
Neapsieta ir be minusų. Mano nuomone net ir mistiniai filmai turėtų tūreti aiškią pabaigą. Šiame filme dėja to nebuvo ir tai mane ypač suerzino. Kaip jaustis žmogui, kuris ištisas dvi valandas laukė atsakymų ir jų negavo? Tai lyg Stiveno Kingo "Vaikyje iš Kolorado", nors šioje apysakoje iškart buvo paminėta, kad tikrųjų atsakymų nieks negaus. Na atleisiu filmo kūrejams tik už tai, kad filme vaidino mano vienas mėgstamiausių aktorių (N. Keidžas :) ). Galutinis balas - 7/10, patiks tiems kam patinka "Skačiai".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą