1976 pavasaris Japonija parlamento rinkimų išvakrėse. Opozicija, bijodama konservatorių partijos, nusprendžia surengti karinį perversmą. Ultradešnieji surinko nemenka armiją visoje šalyje, tad pervermas kelia realią grėsmę išaugti į politinę katastrofą. "Savigynos pajėgų" (opozijos lyderiai) armijos štabas - "Sakuros" ekspresas, kurio vienas iš įkaitu tampa, mažo tiražo laikraščio "Avalynės pasaulyje" redaktorius Hiroroakis Isimoris. Į visą pagrindinio štabo ekspreso užgrobimo košę, įsivėlė ir sena Isimorio pažystama Kioko, kurios, dėl neaiškių priežaščių, jis nematė ištisus penkerius metus. Kioko žino visą tiesą, kas ir kodėl bando sukelti perversmą Japonijos politikoje. Isimoriui nebelieka nieko kito, kaip tik su Kioko pagalbą viską išsiaiškinti - juk tai gali būti puikus būdas mažatiražiam laikraštukui sukelti tikrą sensaciją. Dėja, Japonijos dabartinė vyriausybė ir karinės pajėgos, bijo, kad tik viskas neiškiltų į viešumą, nes tai galėtu sukelti tikrą samyšį tarp Tenkačios Saulės šalies gyventojų, ko pasekoje atsirastų nepasitikėjimas dabartine valdžia. Karinės pajėgos suorganizuoja dirbtinę traukinio katastrofą...
Taigi, kodėl pavadinau K. Kobajasio knygą "tiesiog detektyvu". Galbūt vertėtų pridėti ir žodelį geras... na čia jau spresti kitiems. Asmeniškai aš neįžvelgiau knygoje jokios gilios prasmės, jokių revoliucinių minčių ir panašių perliukų. Nors skaityti gana lengva ir įdomu tai ir lieka tiesiog geru detektyvu. Kitavertus autorius tikrai pasistengė rinkdamas informaciją apie 1976 perversmo planą, tad "tvirtai spaudžiu jam dešnę ranką". Surinkta ir apibendrinta medžiaga, tai puiki politinė pamokėlė tiems, kas karštai domisi politika. Deja, aš neesu vienas iš tų... Taigi K. Kobajasio "Rugpjūtis be imperatoriaus" - vertas perskaityti vieną, bet nekelis kartus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą