Niujorko istorijos, Tokijo ritmu

O taip, jubiliejinis - 25, o įrašui pasirinkau tris, visiškai skirtingas istorijas, kurias sieja vienas milžiniškas ir nenuspėjamas Tokijo megapolis. Tai Joon-ho Bong bei Leos Carax bendras vaisius pavadinimu "Tokijas!" (Tokyo!).
Pirmoji istorija "Interjero dizainas" pasakoja neva visiškai nekūrybingos ir nieko gyvenime nesiekiančios merginos Akemi savęs paieškos istorija. Neambicingumu ją kaltina vaikinas, aktorius ir režisierius Akira (Ryo Kase). Akemi su vaikinu neturi kur gyventi ir bevaisių būsto paieškų, bei nuolatinių konfliktų su Akira dėka, mergina nusprendžia pabėgti ir įprasminti savo gyvenimą piešdama, lankstydama origami ir apsimesdama... kėde. Juk gyvenimo prasmė atsiranda tuomet, kai tu kažkaip įsiprasmini, ar ne?
Antroji istorija kiek šokiruojanti ir gili, pavadinimu "Merde" (pranc. Mėšlas). Tai pasakojimas apie Tokijo gyventojus gasdinantį, kanalizacijų gyventoją Merde (Denis Lavant). Vieną dieną jis vogia iš praeivių ciagaretes, gėles, laižo jiems pažastis. Kitą dieną jis jau granatomis sprogdina Šindžiuku (ar Ginza, o gal nei tą nei tą :]). Taigi policija nusprendžia jį suimti ir nubausti mirties bausme. Bet sugautas Merde teisinasi - Dievas visalaik mane sukuria ten, kur aš mažiausiai noriu...
3. Jis hikimoris, kas išvertus iš japonų kalbos reikštų atsiskyrelis, sociofobas. Jau dešimt metų, jis neišeina iš namų, dešimt metų jis skaičiuoja sunaudotus tualetinio popieriaus rulonus ir jau dešimt metų, kievieną šeštadienį jis užsisako picą į namus. Ir visus tuos dešimt metų jis nėkarto akimis nesukontaktovo su picu išvežiotoju, net nežvilgtelėjo jam į veidą. Ir vienintelis kartas - vienuoliktus metus - pakeičio jo, atsiskyrelio, gyvenimą.

Ar filmo istorijų skaičius bei mano išgalvotas įrašo pavadinimas jums nieko neprimena? O tūrėtų... Juk galima sakyti tai japoniška mano jau aprašytų "Niujorko istorijų" (New York Stories) versija. Taigi kaip ir amerikietiškas variantas, "Tokijas!" pasižymi intriguojančiomis detalėmis su potekste, pamąstymui. Nors drįsčiau teigti "Tokijas!" man patiko kur kas labiau, nei Dėdės Semo variantas. Ir skirtingai nei "Niujorko istorijose", čia daugmaž supratau visų pasakojimų esmę. O kur dar puiki aktorių vaidyba. Ir visgi duodu filmuo 9/10, nes papraščiausiai, manau, kad "Tokijas!" - tai ne tas filmas kuriam norėčiau duoti 10 :).