Mėgstu greiti... įspūdingai!

Nors mašinos nėra mano aistra (...ak tos nelemtos varuotojo teisės...) Džustino Lino (Justin Lin) šaudyk gaudyk tipo "Greiti ir įsiutę 4" (Fast & Furious 4) žiūrėjau su didžiausiu malonumu.
Istorija be kryžkelių. Nenustatytos tapatybės narkotikų prekeivis, už stambias machinacijas ieškomas FTB. Jo ieškoti patikėta geriausiam FTB vairuotojui Brajanui Okoneriui (Paul Walker).
Netikėtai nužudoma Brajano pažįstamo Dominiko Toreto (Vin Diesel) mergina Leti (Michelle Rodriguez). Pasitikėdamas savo jėgomis Dominikas nusprendžia atkeršyti draugės žudikui. Čia susikerta Brajano ir keršytojo keliai. Abu ieško to pačio asmens, kaip vėliau paiškėja pravarde Kampos (John Ortiz). Kad rastų nusikaltelį Dominikui ir Brajanui tenka įsivelti į nešvarų streetreis'ą. Lenktynių nugalėtojai, apart krūvos pinigų, laimi ir mafijos pasitikėjimą, ko pasekoje laimėtojai gauna nelegalią užduoti - pervežti narkotikus.

Istorija išties nesudėtinga, bet velniškai įtraukianti. Lenktynių (ir netik) scenos taip puikiai išbaigtos, kad nuolatos tenka gaudyti kvapą pasirodžius vis naujiems epizodams. Tikrai nepagailėčiau filmui dešimtuko, bet... kai kurios scenos ištiesų atrodo naiviai ir neįtikėtinai. Sunku patikėti, kad paprastoje gatvėje (kurioje pilna kamščių) profesionalūs vairuotojai lekia MAX greičiu ir nesudaužo savo bolido. Na tai tikrai atrodo stebuklingai... Jei norėčiau pasakos pažiūrėčiau Alisa stebuklų šalyje :). Visa kita - puiku ir man, prastam kino kritikui, tvirtai tariant, neužkliuvo. Muzika nuostabi, mašinos gražios, vaidyba puiki. Duodu stiprų 9. Malonių šiurpuliukų ;).

Žinia

Skaičiais galime skaičiuoti matematinius algoritmus, mąstyti tikimybes ir net fiksuoti įvairias datas. Kitaip tariant jiems tiktų elemetarus pasakymas "Visagaliai skaičiai". Veikiausiai būtent pastarųjų įkvėptas Aleksas Projasas (Alex Proyas) sukūrė kinematografinį perliuką "Žinojimas" ("Knowing").
1959 mokyklos teritorijoje buvo paslėta laiko kapsulė, su pradinukų pieštai piešiniais apie ateitį. Po 50 metų kapsulė atidaroma ir naujieji pradinukai gauna po voka su piešiniu. Netyčiomis jaunam berniukui Kaleriui Koesteriui (Chandler Canterbury) į rankas patenka visiškai nepiešinys, o šusnis ant lapo prirašytų skaičių. Laišką pastebi berniuko tėvas, astrofizikas, Džonas Koesteris (Nicolas Cage). Ilgai stebėjas neaiškią koduotę Masačiusesto technologijos universiteto dėstytojas Džonas atpažystą neaiškias datas. Kas tai? Paaiškėja jog tai datos, rodačios didžiausias pastarųjų 50-imties metų Amerikos katastrofas. Blogiausia tai, jog kai kurios datos rodo ateitį. Taigi Džonas pasirįžta sustabdyti tolimesnes žmonių žūtis.

Čia pasirodo pats filmo genialumas. Mistiškai perteiktas filmo siužetas įtraukia iki paskutinės minutės. Puiki muzika, geri aktoriai, fantastiškai perteiktos katastrofos - tai beveik viskas ko reikia puikiam vakaro praleidimui. Dėja...
Neapsieta ir be minusų. Mano nuomone net ir mistiniai filmai turėtų tūreti aiškią pabaigą. Šiame filme dėja to nebuvo ir tai mane ypač suerzino. Kaip jaustis žmogui, kuris ištisas dvi valandas laukė atsakymų ir jų negavo? Tai lyg Stiveno Kingo "Vaikyje iš Kolorado", nors šioje apysakoje iškart buvo paminėta, kad tikrųjų atsakymų nieks negaus. Na atleisiu filmo kūrejams tik už tai, kad filme vaidino mano vienas mėgstamiausių aktorių (N. Keidžas :) ). Galutinis balas - 7/10, patiks tiems kam patinka "Skačiai".

Nu ten... kur šalta...

Jasunaris Kavabata savo kuryboje ieškojo japoniško grožio sampratos. Taip gimė "Sniegynų šalis" - poetiškos aistros istorija, knyga, kuria galima pavadinti tikru J. Kavabatos moto.
Romanas pasakoja vyro Šimamuros ir geišos Komako meilės istoriją. Geišos sugebėjimas pavergti vyro širdį - tai tik žaidimas, į kurio apgaulę įsivėlė ir pati Komako. Šimamurai kūniškos merginos vilionės taip susuko galvelę, kad vyras net atsidūrė kryžkeliai tarp savo šeimos ir naujosios draugės. Dėja į meilės trikampį įsivėlė ir trečiasis asmuo - jaunoji geiša Joko, kurios skvarbiems žvilgniams lengvabūdis Šimamura tiesiog nesugeba atsisipirti. Atostogaujantysis vyras susiduria su dilema. Ką pasirinkti jaunąją Joko, kuriai Šimamura jaučia papraščiausia gailestį, ar jau nemažai gyvenime patyrusią Komako, kuri keri savo aistros galia?
Tai ko gero pats romantiškiausias romanas kokį man teko skaityti. Tai lyg Getės "Jaunojo Verterio kančios", tik japoniška versija. J. Kavabatos pastangos surasti grožį, tikrai nenuėjo veltui, nes "Sniegynų šalį" - tai savotiškos grožio paieškos ir naujas suvokimas, kas meilėje yra teisinga, o kas ne.

P.S. cit. "Atidaryk moters spintą ir viską apie ją sužinosi."

Tiesiog Detektyvas

Vos pamatęs Kiudzo Kobajasio knygos "Rugpjūtis be imperatoriaus" viršelį iškart supratau, jog tai detekvyvas, nes ko tais jau labai tas viršelis priminė Morimuros Seiči detektyvo "Mirties konteineriai" žaliūką (na tie viršeliai tokie žali :) ). Ir žinoma perskaityta knygos anotacija manęs neapgavo - tai tiesiog karinis detektyvas. Kodėl jį vadinu "tiesiog"? Na, manau, beskaitydami šį įrašą suprasite.
1976 pavasaris Japonija parlamento rinkimų išvakrėse. Opozicija, bijodama konservatorių partijos, nusprendžia surengti karinį perversmą. Ultradešnieji surinko nemenka armiją visoje šalyje, tad pervermas kelia realią grėsmę išaugti į politinę katastrofą. "Savigynos pajėgų" (opozijos lyderiai) armijos štabas - "Sakuros" ekspresas, kurio vienas iš įkaitu tampa, mažo tiražo laikraščio "Avalynės pasaulyje" redaktorius Hiroroakis Isimoris. Į visą pagrindinio štabo ekspreso užgrobimo košę, įsivėlė ir sena Isimorio pažystama Kioko, kurios, dėl neaiškių priežaščių, jis nematė ištisus penkerius metus. Kioko žino visą tiesą, kas ir kodėl bando sukelti perversmą Japonijos politikoje. Isimoriui nebelieka nieko kito, kaip tik su Kioko pagalbą viską išsiaiškinti - juk tai gali būti puikus būdas mažatiražiam laikraštukui sukelti tikrą sensaciją. Dėja, Japonijos dabartinė vyriausybė ir karinės pajėgos, bijo, kad tik viskas neiškiltų į viešumą, nes tai galėtu sukelti tikrą samyšį tarp Tenkačios Saulės šalies gyventojų, ko pasekoje atsirastų nepasitikėjimas dabartine valdžia. Karinės pajėgos suorganizuoja dirbtinę traukinio katastrofą...

Taigi, kodėl pavadinau K. Kobajasio knygą "tiesiog detektyvu". Galbūt vertėtų pridėti ir žodelį geras... na čia jau spresti kitiems. Asmeniškai aš neįžvelgiau knygoje jokios gilios prasmės, jokių revoliucinių minčių ir panašių perliukų. Nors skaityti gana lengva ir įdomu tai ir lieka tiesiog geru detektyvu. Kitavertus autorius tikrai pasistengė rinkdamas informaciją apie 1976 perversmo planą, tad "tvirtai spaudžiu jam dešnę ranką". Surinkta ir apibendrinta medžiaga, tai puiki politinė pamokėlė tiems, kas karštai domisi politika. Deja, aš neesu vienas iš tų... Taigi K. Kobajasio "Rugpjūtis be imperatoriaus" - vertas perskaityti vieną, bet nekelis kartus.