Aukšto stoto psichiatrinėje ligoninėnėje, kurioje ligoniai skirstomi pagal profesiją, trys neva genialus fizikai, įvykdo trejų seselių žmogžudystes. Pirmasis - Herbertas Georgas Boitleris, kuris manosi esąs Niutonas, kuris gimė 1643 m. ir gyvena ligi šių dienų (XX a.). Antrasis - Ernstas Heinrichas Ernestis, Enšteinas (na ir ką čia beaiškinti, kas juo nenorėtu būti :]). Paskutinis ir iš pažiūros sveikiausias psichiatrinės pacientas Johanas Vilhelmas Mebijus, kuris ir laiko save Mebijumi, žymiu fiziku, kuriam kartas nuo karto pasirodo karalius Saliamonas, su nurodymais, kada, kur, kaip ir ką daryti. Nužudymo motyvai neaiškūs, pacientai teigia jog iš meilės, o kadangi "bepročiai" yra nepakaltinami, jų pasodinti į kaleimą negalima. Netikėtai Matildos fon Cand ligoninės fizikų-bepročių skyrių į rankas perima nebe seselės, o sanitarai, bokso čempionai, kurie neva mirties akimirką galėtų puikiausiai sutramdyti žmogžudžius. Beprotnamis virsta kaleimu su griežta tvarka ir grotomis ant langų. Bet Mebijus žino tiesą - jis nėra beprotis, jis žino, kad jo atradimo padariniai gali paliesti visus žmones. "Žudyti - tai kažkas siaubinga. Aš nužudžiau norėdamas išvengti dar siaubingesnių žmogžudysčių...".
Perskaitęs ilgoką knygos apžvalgą-recenziją, supratau jog nihilisto F. Diurenmato "Fizikai" iš tiesų įspūdingas ir gilus kūrinys, bet kai pamačiau knygos storį (90 psl.) pamaniau - "Ką? Kaip į tiek puslapiu galima sutalpinti opiausią nūdienos problemą?". Bet pasirodo įmanoma, juk "svarbu ne ūgis, o smūgis". Įspūdingą knygą apie mano draugelius (galima suprasti dvipramiškai :D) vertinčiau 10/10 - knyga pasakė viską, ko autorius norėjo.
P.S. Beje kas yra nihilistas:
Metu šalin
Dievų pamėgtą arfą,
Pernykštei žolei
Drausdamas giedot...
Ir kaip šuva
Skubu kiekvieną kampą
Pasižymėt, apkandžiot
Ir aplot...
Dievų pamėgtą arfą,
Pernykštei žolei
Drausdamas giedot...
Ir kaip šuva
Skubu kiekvieną kampą
Pasižymėt, apkandžiot
Ir aplot...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą