Šių metų liepos 14 d. atsidariusi "Rain meets the sun" fluxus paroda - tai vienas plačiausių šios vasaros Kauno renginių, kuriame savu darbus pristato 26 Japonijos ir Lietuvos menininkai bei kuratoriai. Darbu koloritas, gausa bei kitoniškumas sukuria ryškios vaivoryšktės aliuziją (na kas gi atsitinka, kai lietus sutinka saulę?). Vienoje stendo pusėje galima pamatyti homofobiškų (ir atvirkščiai) veikėjų abstrakčius paveikslus, kitoje neaiškią rankų gestų žinutę, kas pasak autorės yra vienintelis būdas bendrauti nesąmoningai (?), intuityviai. Taip pat, kaip gi fluxus paroda gali apsieti be televizorių, kurių prasmė parodyti pasaulio releatyvumą. O kad apratūra nesušlaptu (juk lyja :D), kiekvienam kampe galima pamatyti po gulinti skėtį. Užėjus į antrą salę akys iškart nukrypstą į buvusių parodos dalyvių paliktus atminimus - mažas baltas lėlytes-vaiduoklius. O pabaigai žinoma tikri fluxsiški piešiniai - Kadotos Mitsumasos "Sielos atvaizdai" (paskutinė nuotrauka) , kurių nei aš nei kolega nė velnio nesuprantom. Ir visgi vienas iš labiausiai man patikusių darbų, tai Sugimoto Naotakos paslaptingos ir užburiančios miškų nuotraukos. O ir komentarai parašyti po kiekvienu kadru leidžia aiškiau suvokti darbo prasmę, kas suteikė miškų motyvams dar daugiau intrigos.
Ar paroda man patiko? Ir taip ir ne. Pirma, gavau puikią progą artimiau susipažinti su Tekančios Saulės šalimi, per šiuolaikinį meną. Antrą, dauguma darbų iš tiesų pasirodė įdomūs ir pakankamai aiškūs (kas man, nelabai meno žmogui buvo tikra palaima), ko dėka praplėčiau savo suvokimą apie šiuolaikinį pasaulį (taip taip pasaulis tai netik fizikos dėsniai, ką neretai pamirštu). Visgi, paroda pasirodė kiek kukli (na, bet ko norėt, visas JPN-LTU meno vaivoryštes galima ant pirštų suskaičiuot), beto - tai fluxus, viena iš labiausiai mane erzinančių meno formų. Na bet, jeigu dar turite galimybę patarčiau apsilankyti ("Rain meets the sun" vyksta iki rugpjūčio 30), tikrai nieko neprarasit, beto juk meną daugelis suvokia skirtingai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą