Baisiai trumpas, bet siaubingai painus!

Pagaliau... Pagaliau susidūriau su vienu pastaruoju metu mįslingiausiu ir labiausiai mane intriguojančiu rašytoju, filosofu, egzistencialistu Francu Kafka. Pirmąją užuomena apie šį "fantastą-realistą" gavau bene dar prieš kelerius metus, tūnodamas įdomiose ir prasmingose etikos pamokose. Vėliau filosofiniai skaitiniai su F. Kafkos mintimis ir galiausiai H. Murakami, su savo "Kafka pakrantėje", kurios pavadinimo nesupratau, iki kol neperskaičiau XX. amžiaus austrų genijaus (taip taip Kafkos :]) "Metamorfozę".
Vabalas. Vabalas su žmogiška siela. Tai pagrindinis novelės veikėjas, vabalas, vardu Gregoras Zamza. Bet anaiptol jis nebuvo parazitas amžinai. Ne ne, prieš tapdamas "mėšliumi" jis buvo stropus ir pareigingas komivojažierius (a la prekiautojas-tarpininkas tarp didmeninkų ir mažmeninkų), kuris išlaikė šeimą, mylėjo savo motina bei seserį ir besąlygiškai klausė tėvo nurodymų. Bet vieną dieną, matyt velniškai nepalankią akimirką, Gregoras pavirto... "mėšlavabaliu". Negana to, šeima pamačiusi savo vienintelį duonos nešėja naujajame amplua, tiesiog pakraupo: motina kone išprotėjo, tėvas užsirūstino (na žinoma, na ir kas, kad sūnus dabar "luošas", bet juk reikėjo ir apie šeimą pagalvoti) ir vienintelė sesuo stengėsi išlikti racionali, nuspręsdama, kad reikia priimti brolį tokį, koks jis yra. Ir visgi Gregoras neliko nepatenkitas, taip jis pasikeitė ir tikrai sumenko, bet dabar jis netapo visuomeniškos rutinos, kurioje nebėra vietos nuoširdumui ir laimei, ir pareigos dalimi - dabar jis originalas, su savo pasauliu, kuriame nėra vietos štampams, nebeliko prievartos. Vabalas, metafora - tai izoliacija, užsidarymas į savo susikurtą pasaulį.

Kūrinio eigoje, nuo naujųjų metų (kaip naujo gyvenimo pradžios), visas Gregoro Zamzos socialinis atsiskyrimas vyksta tris mėnesius. Kiekvienas mėnesis - nauja santykių su šeima, likimo metamorfozė. Taip diena iš dienos "savidestrukcija" keičia asmenybės ir aplinkinių subjektų gyvenimą. Dabar supratau kodėl H. Murakamis savo "Kafka pakrantėje" pavadino būtent taip, o gi dėl kūrinyje kalbančių kačių, originalių mąstymo formų. O kaip dėl "Metamorfozės" - na.... gilus, įdomus ir neeilinis darbas, kurį visgi (matyt dėl abstraktaus rašymo stiliaus) buvo sunkoka skaityti - 9/10.

P.S. Keletas citatų:
"Bet tuo pat metu nepamiršo, kad ramūs ir apgalvoti veiksmai visada geriau už nevilties protrūkius".
"Nejau iš tiesų jam patiks, jei šiltas, baldais jaukiai apstatytas kambarys virs ola, kur galės visur netrukdomas ropinėti ir per tai greičiau visai pamirš savo žmogišką prigimtį?".