2009 m. liepos 12 d., sekmadienis

Kafka on The Shore

"Pasaulis yra metafora, Kafka Tamura, - pasako jis man į ausį" - tai tik viena iš nuostabių įžvalgų storokoje, bet neprailgastančioje Harukio Murakami knygoje "Kafką pakratėje".
Jaunas penkiolikmetis vaikinas, pasivadinęs Kafka Tamura, dėl to, kad neturėjo nei motinos nei sesers, o tėvas jam jautė tik priešiškumą, sugalvojo pabėgti iš savo namų Tokijuje į nežinia kodėl pasirinktą mažą miestelį Takamatsu. Gal dėl to jog, ten neturėjo pažįstamu? Deja bekeliaudamas po Takamatsu vaikinas mano jog sutinka savo seserį, vardu Sakura, ir savo motiną - panelę Saeki. Viskas lyg ir būdų gerai, jei ne tėvo pasakyta pranašyte Tamurai - "Tu nužudysi savo tėva, išniekinsi savo seserį bei motiną". Taip netikėtai vieną dieną Kafka atsikelią kažkur Takamatsu užkampyje visas kruvinas, o galvoje nė vienos mintelės iš kur galėtu būti tas kraujas. Kitą dieną perskaitytas laikraštis teigia - dieną prieš Kafkai atsiduriant Takamatsu užkampyje buvo žiauriai nužudyta vaikino tėvas, skulptorius ponas Tamura. Nors ir nėra įrodymų, nes vaikinas ničnieko neprisimena, bet atrodo jog pranašyste pildosi, tėvas nužudytas, liko tik motina ir sesuo. Kafkos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ir jis pradeda vadovautis nuostata "Likimas - tarsi maža smėlio audra, nuolatos keičianti kryptį".


Romanas velniškai priminė dar vieną H. Murakamio knygą "Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas" nes ir "Kafkoje" buvo pasakojamos dvi, iš pirmo žvilgsnio visai nesusijusios, istorijos. Tik pastaroji visgi paliko dviprasmį įspūdį. Knyga kiek neįtikėtina, nes pagrindiniams veikėjams viskas vyko labai jau sklandžiai, tai yra kur jie beatsidurtų, visur atsitinka koks nors gyvenimo audrai reikšmingas įvykis, visi aplinkiniai, net sunkvežimio vairuojas, pernelyg intelektulūs, nors kituose H. Murakami darbuose viskas atrodo kur kas realiau. Na o didžiulis kūrinio pliusas, tai pastovios filosifinės-gyvenimiškos mintys, graikų legendų perpasakojimas šiuolaikiniu stiliumi. Štai keletas:
"Tobulybę galima pasiekti tik per neribotus trūkumus", "Išoriniai dalykai - tavo vidaus projekcija, o tai, kad viduje,- atsispidi išorėje."
Sakoma jog "Kafka pakrantėje" - tai savotišką Edipo mito variaciją. Na pabaigai galiu paminėti, jog knyga laimėjo du itin svarbius apdovanojimus - 2006 metų Pasaulio fantastikos premija bei Franzo Kafkos premiją. Skiriu 8/10.

Komentarų nėra: