Japoniją palietė visuotinė krizė - apart to, kad žlunga pagrindinė šalies valdžia, maištą pradeda ir mokyklų moksleiviai. Jie nebelanko pamokų, puola mokytojus, peileis raižo mokyklos sienas. Bet nevisi mokytojai tokie kantrūs. Taigi vieną dieną kelioniniame autobuse užmigdomi 41 mokiniai. Kitą rytą kiekvienas atsibunda negyvenamos salos, nežinamoje mokykloje, su neaiškiomis apykaklėmis ant kaklo. Pro duris, apsivilkęs sportiniais drabužiais, įeina mokytojas Kitano (vaid. Takeshi Kitano) ir praneša - "Jus visus sieja vienas įstatymas - "Karališko mūšio" įstatymas. Nuo šiol privalėsite žudyti vieni kitus, kol liks vienintelis, kuris laimės pagrindinį prizą - gyvybę." Iš pradžių tarp aukų, žinoma, kyla panika, bet paskui visi iki vieno suvokia - čia ne žaidimas, "Karališkajame mūšyje" nėra vietos draugystei ir pasigalėjimui, čia gali išgyventi tik savanaudiškumo dėka. Taigi visi mokiniai gauna po ginklą, kas elektrošoką, kas peilį, o papraščiausia dangtį nuo puodo, ir taip prasideda karas. Kas nugalės, ar iš viso kas nors liks gyvas, ar gyvybės troškimas sugriaus draugystės saitus?
Neveltui, dėka savo žiaurumo, "Karališkas mūšis" buvo uždraustas nevienoje valstybėje, neveltui jauni tėveliai stengiasi slėpti šio kino kopiją nuo savo atžalų. Filmas tikrai žiaurus ir, drįsčiau teigti, - darantis niegiama įtaką nebrandaus žmogaus psichikai. Nors įtampa ir intriga lieka iki paskutinės akimirkos, visgi nepatarčiau jo žiūrėti tiems, kas mėgsta lengva ir banalų kiną. Filmas, kaip pasakytų gydytojas R. Kazlauskas, NEKROFILIŠKAS. O mėgavimasis nekrofilija, tai jau sunki psichinė liga. Taigi jei pasiruošėte galvoti - prašom, "Karališkajame mūšyje" pilna peno įvairiems pamąstymams, jei norite ko nors lengvesnio - geriau pažiūrėkite kitą gerą filmą, taip pat su Takeši Kitano, "Broliai" (Brothers). 8/10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą