Pirmojo Pasalinio karo užgrūdintiems, ar verčiau pasakius sužlugdytiems ir sunaikintiems, trims draugams, Robiui, Lencui ir Otui, nebelieka nieko kito, tik kaip bandyti integruotis į tarpukario (WW1 pokario) kartos betikslę kasdienybę. Tryse jie įkuria automobilių dirbtuves, kur remontuodami ir parduodami plieno žirgus, bando šiek tiek prasimanyti pragyvenimui bei eilinėms "transo" būsenoms pasiekti (a.k.a išgertuvėms). O kas belieka? Vokietijos ekonominis epicentras - bedarbystė, šalyje klesti skurdas, ligos, revoliucinės politikų ir politikėlių idėjos, kaip kitaip viską pasimiršti? Ir visgi vieną, lenktyninkui Otui Kėsteriui, profesinės savęs išbandymo, paprastoje gatvėje, dieną trys draugužiai susipažįsta su idiotiškai perfekcionistišku verslininku Bindingu ir jo palydove Patricija Holman (toliau Pat). Robis, viengungis, kuriam vos katik sukako trisdešimt, paragintas ištikimų savo karinės kuopos pagalbininkų ir visgi šiek tiek padelsęs, įsimylį Patriciją, bronzinės odos, laibaus kaklo ir nuostabiai gražaus veido savininkę. Amžinai buvęs filosofiškas realistas, įsimylėjas Robertas tampa naviu, "vermišelių kabintoju", tikru panelės Pat Adomu. Na, žinoma, kaip ir tikroje meilėje, tarp Robio ir panelės netrūkstą vaikiškumo, pavydo bei ciniškos aistros scenų. Trys draugai, P.Holman dėka, tampa trim su puse, nes pilnu dvejetu įsimylėjusios poros tikrai nepavadinčiau, jie mato save kaip visumą ir nesupranta, kaip anščiau galėjo vienas be kito gyventi. Bet anaiptol viskas sekasi netaip, kaip norėtusi. Labai nesmagiomis aplinkybėmis, Robertas Lomkampas sužino jog jo sužadėtine sunkiai serga, liga, kurią nuolatos pasitinka mirtini kraujoplūdžio tarpsniai. Bet naivus filosofas nepasiduoda, kaip tikras veteranas, Robis nusprendžia eiti iki galo...
O kaipgi kitaip gali pavaizduoti karo beprasmybę knygoje, kaip tik nesukūrus metaforišką žuvusiųjų tragedijos esybę? Nors kūrinyje esti begalo desperatiškų ir pesimistiškų idėju, kaip: "Darbas - niūri manija. Jis visada dirbamas su iliuzija, kad ilgainiui visą pasikeis. Niekad niekas nepasikeis." - visgi knygoje apstu intektuolaus humoro, nutruktgalviškų nuotykių bei saldaus pergalės džiaugsmo. Viskas netaip blogai, kai į pasaulį žiūri kitu kampu... Ir visgi, man nelabai patiko naivi, akivaidžiai jaunimui skirta, istorijos kryptis. Nors veikėjai jau įkopę į ketvirtą dešimtį, jų veiksmai nelabai teatsilieka nuo pauglystės - gražu, bet velniškai neįtikėtina, 8/10.
P.S. Nors iki šiol maniau jog, tokie filmai, kaip "Ima ai ni yukimasu" (Takuji Ichikawa) ir "Tada, kimi wo aishiteru" (žinoma jums tai nieko nesako, bet bent jau tikrai būsit girdėję amerikietišką "Neskubėk mylėti" (A walk to remember)) yra genialios autorių idėjos, bet pasirodo dar XX. amžiuje visą šitą tragizmą šiuolaikiškai jau pats E. M. Remarkas sukūrė. Tikrai originalu ir dar karta patvirtiną mintį: "Jei manai, kad sugalvojai pirmas, žinok, kad kažkam tai šovė į galvą jau prieš tave".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą